Lietuvoje, parodant šalyje vykstančius neigiamus reiškinius, ateities vizijas, vietos ir laiko dekonstravimo metodą naudoja kompiuterinės grafikos dizaineriai ir fotomenininkai: Imantas Boiko, Vilius Petrauskas, Tomas Kauneckas, Carlo Verso. Menininkai, skatindami sociokultūrinių problemų interpretaciją, naudoja visuomenėje gerai žinomus destrukcijos paveiktus miesto vaizdus, taip sukuriamos su atvaizdu susijusių kolektyvinių reikšmių dekonstrucijos. Neseniai pasibaigusių Londono Olimpinių žaidynių suaktyvinta, Lietuvoje mažai finansuojamų ir todėl nepopuliarių sporto šakų, problematika atskleidžiama fotografo Imanto Boiko atviro plaukimo baseino Vilniuje iliustracija (pavad. “Swimming pool”). Autorius sukuria panašų esamo apleisto baseino vaizdą įkeldamas į jį sportininko siluetą, kaip aliuziją į plaukikės Rūtos Meilutytės laimėtą auksą, taip dar labiau visuomenėje suaktyvinama vietos reikšmė.
Prieš kelis metus internete pasirodęs panašus į šį Matte painting [1] kompiuterinės grafikos darbas apie Lietuvą po krizės pavadinimu “Geležinio vilko sapnas” - laiko dekonstrukcija, kaip žvilgsnis į ateitį, kuriama Viliaus Petrausko postapokaliptinio Vilniaus vaizdu. Fotomontaže matosi tolyje yrantys dangoraižiai, o tarp sutrūkinėjusių apgriautos katedros aikštės plytelių ganosi ožkos. Gerai žinomos istorinės vietos naratyvas autoriaus pakeistas ir papildytas netikėtais objektais tampa begaline ateities interpretacija kuriama paties žiūrovo. Dekonstruodami vilniečiams gerai žinomus miesto vaizdus, panašias dekonstrukcijas-katastrofas pateikia ir fotografas Tomas Kauneckas (mados iliustracijos “Year 2039”), bei animatorius Carlo Verso (iliustracijų ciklas “Post Apocalyptic Vilnius”).
[1] Matte painting – skaitmeninė vaizdo apdorojimo technika, daugiausia naudojama kino ir reklamos pramonėje. Tai aplinkos, kurią padaryti tikrovėje yra per brangu arba neįmanoma kūrimas. Pieštas vaizdas komponuojamas su nufilmuotu arba nufotografuotu, tokiu būdu pasiekiama norima tikrovės iliuzija.